- gesti
- 2 gèsti, gę̃sta (gę̃sa, geñsa, geñsta), gẽso intr. K, Š 1. nykti ugniai, šviesai; blėsti: Gaisras pamažu pradėjo gèsti Stak. Gę̃sta žarijos Dkš. Žvakė nenori degti, vis gę̃sta Rm. Matai, kad gazelis jau geñsta, eik gultų Kp. Pečius geñsa – pakurstyk! Slm. Ugnis gẽso J. Turi šviesa negęstanti degt Gs. Eisim, seselės, namo, iš jaunimėlio namo, rasim močiutę negulusią, šviesią liktužę negesusią (d.) Mrj. Duokite mumus ižg aliejaus jūsų, nes lempos mūsų gęsa DP567. Ugnis negęsanti amžinai degins SPI7. | Stalingrado didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa (sov.) sp. | prk.: Toli vakaruose baigė gesti paskutiniai saulėlydžio atspindžiai J.Balt. Gęsta nuostabiai tyliai tolimi vakarai S.Nėr. Aušo dienos ir vėl geso rš. Geso paskutinė žvaigždė šilkinėje debesų properšoje P.Cvir. Diena geso liūdnai A.Vencl. Gęsta vakaro žaros rš. Pažvelgė gęstančiu žvilgsniu rš. 2. prk. silpti; rimti, tilti; nykti: Man sveikata jau gę̃sta, t. y. mažinas J. Nuo skausmo geso jo sąmonė rš. Tas žodis jau gę̃sta, jauni jo nebevartoja Vl. Neimąs dalgis, kurio balsas greit gęsta, balsas nenukauka Grg. Pas mus aušta ir temsta – tai klapatas vis negęsta Arm. Negęstamu skausmu liepsnojo krūtinė S.Nėr. Kur meilė liepsnoja, te pageidos geñsa BM452. Įsidegęs ginčas geso rš. Jam baigė gesti paskutinės viltys rš. \ gesti; apgesti; atgesti; išgesti; nugesti; pagesti; prigesti; sugesti; užgesti
Dictionary of the Lithuanian Language.